Savigyna yra labai netikslus, daug ką apimantis ir tuo pačiu nieko nepasakantis žodis. Kodėl? Ogi todėl, kad jis dažnai yra vartojamas ten, kur galbūt net neturėtų jo būti. Nors visa tai skamba labai sudėtingai ir filosofiškai, tačiau viskas yra labai paprasta. Savigyna - tai yra veiksmai, kuriais siekiama apsiginti. Žiūrint į tokį apibūdinimą, galime suprasti, kad bet kuris kovos menas ar kovinis sportas gali save priskirti savigynai, nes juose mokoma veiksmų, kuriuos galima naudoti siekiant apsiginti. Iš dalies tai yra tiesa, nes bet koks kovos būdas tinkamas, kai reikia kovoti gatvėje. Skirtumas yra tas, kad ne visi kovos stiliai yra vienodai optimalūs, kadangi nei kovos menai, nei kovinis sportas nebuvo skirti kovai gatvėje, jie nemokina, kaip išgyventi realiose situacijose esant įvairioms aplinkybėms. Žinoma, niekas nesako, kad neverta kultivuoti kovos menų ar kovinio sporto, visi jie turi savo privalumus ir paskirtį, tačiau, norint juos tinkamai panaudi gatvėje, reikia atlikti tam tikras korekcijas ir pritaikymą realiai savigynai. Realioje gatvės kovoje tenka gintis esant blogoms kovos sąlygoms, kai yra keli užpuolikai, kai naudojami įvairūs ginklai, kai jūs jaučiate baimę, stresą, kai turite daug ką įvertinti tačiau laiko tam turite labai mažai ir visos sporto salėje ar ant tatamio atidirbinėjamos technikos, dažniausiai, čia netenka prasmės, nes čia yra visai kitas pasaulis, visai kita kova (plačiau apie savigynos ir kovos menų bei sporto skirtumus skaitykite straipsnyje Kovinis sportas ir savigyna).

Noriu pabrėžti, kad daugiausia savigynos straipsniuose ir pamokose bus kalbama jau apie tą konflikto (užpuolimo) stadiją, kada nebėra kur trauktis, kada jums jau reikia stoti į kovą, tačiau, reikia nepamiršti, kad čia ne sportas, čia gyvenimas ir tikrame pasaulyje nebūtinai viskas turi baigtis kova. Kartais tai būna paprastas apsistumdymas ar apsižodžiavimas ir nebūtina aštrinti konflikto ir įrodinėti ko esi vertas. Juk lengviausiai laimėti kova be kovos. Žinoma, būna situacijų, kai sunku suvaldyti savo ego, tačiau visada būtina įvertinti riziką. Be to, dažnai, konfliktų galima išvengti atlikus labai paprastus veiksmus, pvz.: jei matote, kad jūsų kelyje, kažkiek toliau, stovi įtartinų vyrukų gauja, tai pereikite į kitą gatvės pusę ar, esant galimybei, pasukite kitu keliu. Ir tik tada, kai pamatysite, jog jie vis tiek eina link jūsų ir suprasite, jog jie kelia grėsmę, tada jau galite imtis kitų veiksmų, kurių vienas iš variantų - bėgti. Ir tai, žinoma, geriausia padaryti kaip galima anksčiau. Tačiau, vėlgi, gyvenime ne viskas taip paprasta, yra situacijų kai nėra kur trauktis ar reikia užstoti kitą, tada reikia išlikti tvirtam ir tinkamai nusiteikus stoti į kovą, nes jei abejosite ar veiksite neryžtingai viskas gali baigtis labai blogai.

Dabar gera žinia tiems, kas negali pasigirti labai gera fizine forma - realioje savigynoje ji nėra svarbiausia (žinoma, gera forma, jėga, greitis, ištvermė yra privalumas). Savigynoje jums nereikia būti pačiu stipriausiu, nes tokių čia nėra. Jei jūs esate žymiai stipresnis (ne fizine prasme, o apskritai) už savo priešininką (užpuoliką), tai tokioje situacijoje jūs paprasčiausiai jį primušate ir čia nėra tikroji savigyna. Tikra savigyna - tai sugebėjimas įveikti stipresnį, sugebėjimas nugalėti daugiau priešininkų, mokėjimas suvaldyti stresą ir baimę bei gebėjimas užplūdusį adrenaliną panaudoti savo naudai. Reikia sugebėti nusiteikti kovai, įvertinti situacija ir žinoti kaip veikti, todėl čia labai svarbus psichologinis jūsų pasiruošimas, kuris savigynoje vaidina svarbiausią vaidmenį (plačiau apie tai straipsnyje Psichologija realioje savigynoje). Be psichologijos, svarbi dar ir specifinė savigynos technika, kuri yra labai paprasta (kad sugebėtumėte ją atlikti ekstremalioje situacijoje), tačiau veiksminga (kad greitai eliminuotumėte priešininką). Kaip pvz. paimkime elementariausią situaciją: jus gatvėje užpuola trys stiprūs vyrukai. Jei šioje situacijoje jūs atsistosite į kovinę stovėseną (taip iškarto išduodami savo tikslus jūs prarandate netikėtumo faktorių) ir pradėsite kovoti su jais taip, kaip matote filmuose ar koviniame sporte, t.y. apsikeitinėsite smūgiais, naudosite netinkamą techniką, tai užpuolikai (kurie, sakykim, yra stipresni) tikrai jus sumuš. Šioje situacijoje reiktų naudoti realios savigynos technikas, kai smūgiuojama į labiausiai pažeidžiamus žmogaus organus (pamirškite garbės kodeksą – akys ir tarpkojis tai puikiausi taikiniai) ir viskas daroma greitai, be išankstinio įspėjimo, tokiu būdų, sugriaunant užpuolikų planą ir priverčiant juos pasimesti, išsigąsti. Plačiau visus šiuos dalykus panagrinėsime vėliau. Pagrindinis šio straipsnio tikslas yra pristatyti ir supažindinti jus su tikrąja savigyna, kad suprastumėte, jog tai nėra dar viena sporto šaka ar kažkoks mistinis kovos menas.

Blogiausia šiais laikais yra tai, kad, kaip minėjau, dabar "savigynos" terminu manipulioja (prisidengia) daugybė kovos menų ir kovinių sporto klubų, nors tiesiogiai jie nieko bendro su tuo neturi. Kovinio sporto treneriai ir kovos menų mokytojai moko kaip pulti ir gintis kovojant prieš tos pačios šakos atstovus naudojant savo šakos techniką, kuri, dažniausiai, realiai gatvės savigynai netinka. Tokiose treniruotėse apsikeitinėjama rankų ir kojų smūgiais, naudojamos apgaulingos technikos, kurios tinka sportinei kovai, tačiau, jei su tokia technika bandysite kovoti su stipresniu prešininku ar net keliais priešininkais gatvėje, kur priešininkai naudos visiškai kitokius smūgius, jūs devėsite nepatogią aprangą ir t.t., tai įveikti juos jūs turėsite labai mažai šansų. Realioje savigynoje svarbiausia yra paprastumas, čia nereikia jokių superinių sugebėjimų (aukštų kojos smūgių, didelio lankstumo, geros fizinės formos ir t.t.) ir ją gali įvaldyti bet kas - tiek liekna moteris, tiek stambus vyras.

• Tolesnis