savigyna

Kumščiai realioje savigynoje

Filmuose, sporte ir visur kitur, kur matome kovas, pastebime, kad dažniausiai visi rankų smūgiai atliekami kumščiais. Tačiau ar tokie smūgiai tikrai geras pasirinkimas tikroje gatvės kovoje? Turbūt daug kas nustebs sužinoję, kad realioje savigynoje kumščiai smūgiams į galvą praktiškai nenaudojami. Kodėl? Pabandykime trumpai pažvelgti į šiuos smūgius, kad suprastume, kodėl jie yra netinkami realiai savigynai, o vėliau susipažinsime su smūgiais, kuriuos reiktų naudoti tikroje gatvės kovoje, kad apsiginti ir pačiam nesusitraumuoti.

 

trauma

Visų pirmą, smūgis kumščiu iš krumplių gali padaryti daugiau žalos pačiam smūgiuotojui nei asmeniui, į kurį smūgiuojate. Dažniausiai taip smogiant patiriamos traumos yra išnarintas riešas, lūžę pirštų, plaštakos kaulai ir tai atsitinka net ir profesionaliems kovotojams, kurie, atrodytų, tikrai taisyklingai laiko kumščius ir t.t. Žinoma, pagrindinė priežastis čia yra tai, kad gatvės kovoje niekas nenaudoja pirštinių, raiščių ir t.t., kas apsaugo rankas, tad čia netikslus smūgis i galvą, kaktą, alkūnę baigiasi rimta trauma. Jei pasiseka tiksliai pataikyti į žandikaulį, kaklą ar bent nosį, tai yra tas vietas, kurios yra "minkštos" ar susideda iš smulkesnių kaulų, tada traumų išvengti pasiseka, tačiau, kai jūs esate apimtas baimės, streso, atlikti tikslų ir sėkmingą smūgi yra pakankamai sudėtingą. Todėl atsiranda didelė tikimybė pataikyti į kietą dalį, o tokio susidūrimo jūsų rankų smulkieji kaulai neatlaiko. Čia daugelis pasakytų, bet kaip karatistai, jie juk plikomis rankomis kumščiu sulaužo medines lenteles ar net plytas (kaip pvz. kyokushin karate atstovai). Taip, tačiau pirma - jie kumščių paruošimui skiria labai daug laiko, diena iš dienos juos grūdina, daro atsispaudimus ant kietu dangų, smūgiuoja i kietesnius paviršius, o antrą - atlikdami tas technikas jie tam nusiteikia, pasiruošia, "prisimatuoja" atstumą ir net nežiūrit į tai, dažnai taip pat patiria traumas. Tikroje kovoje viskas vyksta žymiai greičiau, jūsų taikinys nestovės vietoje, jūs neturėsite laiko pasiruošti "geram" smūgiui ir turėsite paleisti jį esant prastoje stovėsenoje, dažniausiai šie neparuošti smūgiai skrieja netinkama trajektorija ir netinkamu kampu bei pasiekia tikslą netinkama kumščio vieta, ko pasekoje ir įvyksta traumos. Ir net paminėti karatistai, kurie demonstruoja tvirtus kumščius, dažniausiai juos naudoja smūgiams į kitas vietas, ir jie visiškai neatitinka tikroje gatvės kovoje atliekamų smūgiu charakteristikų. Taigi, net ir šie plieniniai kumščiai, tikroje kovoje, dažniausiai, patirs nesėkmę ir paliks besiginantį be pagrindinio ginklo - rankų. Tik pagalvokite, kas bus, jei po pirmo jūsų nesėkmingo smūgio susitraumuosite ranką, kaip reikės kovoti tada? Gerai, jei priešininkas tik vienas ir nors susitraumavote, bet tuo smūgiu sugebėjote traumuoti ir agresorių, tačiau kas, jei atliktas smūgis nedavė jokios apčiuopiamos naudos, kas jei užpuolikas yra ne vienas, kaip tęsite kova tada? Žinoma, pasiduoti negalima, visomis pastangomis reikia stengtis pamiršti skausmą ir kovoti toliau, tačiau jūs taip save pastatote į dar sudėtingesnę situaciją. Dar viena dažna trauma yra riešų išnarinimus. Šios traumos priežastys yra tos pačios kaip ir kaulų susilaužymo, nes jos, vėlgi, atsitinka, kai rankos smūgio metu laikomos neteisingai, o, kaip minėjau, tikroje kovoje, esant ekstremalioms sąlygoms, atlikti teisingą ir tvarkingą smūgi yra labai sunku. Be viso to, kas jau pasakyta, pagrindinė priežastis, kodėl savigynoje naudojami tik tie smūgiai, kurie yra paprasti ir juos atliekant yra labai mažai galimybių susitraumuoti, nes savigyna yra skirta visiems. Jei pastoviai smūginę techniką treniruojantis asmuo dar gali tinkamai panaudoti kumščius jų nesusitraumavęs, tai paprastas žmogus, niekada tam neskiręs daug laiko, tikrai patirs traumas, nes neturės reikalingų įgūdžių, kaip teisingai suformuoti kumštį, kaip jį pasukti, kokioje distancijoje kokį smūgi naudoti ir t.t. Čia ir priartėjome prie smūgių, kuriuos "eiliniams" žmonėms rekomenduojama naudoti realioje savigynoje.

Pagrindinė realioje savigynoje naudojama taisyklė yra kietas i minkštą, minkštas į kietą. Tai reiškia, kad kumščiai (kietas) naudojami smūgiams į pilvo sritį, inkstus, kepenis, raumenis (minkštą), o į galvą (kietą) smūgiuojama iš minkštų rankos vietų - dažniausiai delno (smūgis atvira ranka) ar kumščio apatinės dalies - smūgis "plaktukas". Išimtis čia yra alkūnės, kadangi tai daug stambesni kaulai nei plaštakos ir jie gali atlaikyti didesnius smūgius, todėl artimoje distancijoje alkūnės yra labai naudingos.

smugis_delnuDabar smulkiau panagrinėkime smūgio delnu pranašumą prie kumštį. Visų pirma, galvos plotas, į kurį reikia pataikyti kumščiu norint nepatirti traumos, yra labai mažas - tai žandikaulio zona. Kaip minėta anksčiau, ekstremalioje situacijoje, kai jūs stovite nepatogioje stovėsenoje, kai jus tampo, stumdo ir tuo pačiu metu priešininkas juda, sukiojasi, keičia distanciją ir t.t., atlikti tikslų smūgį praktiškai neįmanoma. Tuo tarpu smūgiuojant delnu, net ir pataikius į kaktą, žandą ar kur kitur, praktiškai nėra rizikos susitraumuoti, kadangi šiame smūgyje nedalyvauja nei smulkūs kaulai, nei riešas (kalbu apie tai, jog nereikia stengtis išlaikyti jo tiesaus, nereikia sukti galvos del netinkamai pasukto kumščio ir t.t.), taigi jūs galite smogti kur papuolė, per daug negalvodami apie smūgio techniką ir nepergyvendami dėl galimų traumų. Atliekant smūgį delnu naudojamos apatines delno pagalvėles ir negalvokite, kad ši minkšta dalis nepadarys žalos užpuolikui, ji tik apsaugos jus nuo traumų, o smūgio efektas bus ne ką mažesnis nei smūgiuojant kumščiu. Be to, turbūt daugelis nustebs, bet smūgis delnu paprastam žmogui dažniausiai gaunasi daug stipresnis nei kumščiu. Priežastis čia paprasta, jūs ir jūsų pasąmonė nebijo smogti delnu, nes tai yra natūralus judesys. Ką tuo noriu pasakyti? O gi tai, kad visi gyvenime žymiai drąsiau naudojame delnus nei kumščius. Paimkime paprastą pavyzdį: jūs bėgate kieta danga ir užkliuvę griūnate. Kaip jus laikysite rankas? Žinoma, kad krisite ant delnų, lyg darydami atsispaudimą ir nei vienas nekris ant krumplių, nes tai būtų daug skausmingiau. Kitas pvz., artimesnis kovai, tai būtų smūgiavimas į kietą objektą. Paimkite, kad ir sieną, ar kokį stulpą ir pabandykite iš visos jėgos trenkti kumščiu... Turbūt daugelis net neišdrįstų, o kurie išdrįstų tai smogtų arba ne pilna jėga, t.y. stabdytų smūgį, arba smogdami susitraumuotų ranką, tuo tarpu į tą patį objektą stipriai smogti delnu yra visiškai nebaisu. Na, žinoma, kol rankos nepratę, tai net ir delnas gali skaudėti, tačiau delnu tikrai sugebėtumėte smogti stipriau, o jei darote atsispaudimus ir šiaip nebijote darbo, tai delnai tikrai nebijos smūgio, ir čia, atliekant smūgį delnu, nei jūs, nei jūsų pasąmonė smūgio nebestabdys ir jūs sugebėsite generuoti žymiai didesnę jėgą, o ir apie patį smūgį bei jo trajektoriją reikia galvoti žymiai mažiau, nes smūgis delnu yra labai paprastas. O juk to kovinėje gatvės savigynoje ir reikia - paprastumo.

Dažniausiai realioje savigynoje naudojami smūgiai

Smūgis delnu

tiesus-delnu


Smūgis kumščiu (apatine dalimi) - plaktukas

plaktukas


Smūgis alkūne

smugis-alkune


Žinoma, yra dar begalės kitų smūgių bei šių pateiktų smūgių variacijų, kaip pvz. paimkime smūgi delnu, kurio kelios variacijos būtų: smūgis delnu iš šono, smūgis delnu iš apačios, tiesus smūgis delnu taikant pirštais sužaloti akis ir t.t. Čia tik norėjau pateikti realioje savigynoje naudojamų smūgių pavyzdžius, kad suprastumėte, kas iš tikro turi būti naudojama realioje gatvės kovoje. Plačiau apie papildomus smūgius pamokoje "Papildomi veiksmai realioje savigynoje".

Kultivuojantiems kovinį sportą, kur naudojami smūgiai kumščiu, pradžioje smūgiai delnu atrodo nepatogūs, neįprasti, tačiau taip yra todėl, kad mes, matydami sportą ir filmus, užprogramavome smegenis, kad reikia smogti kumščiu ir visi pasidavėme šiam stereotipui, pamiršdami natūralius, motorinius veiksmus - paprastus smūgius delnu. Visa bėda tame, kad mes šiuos smūgius, paveikti vienos ar kitos informacijos, atmetame, pamirštame ir pradedame naudoti tai, kas naudojama tik sporte, o tikroje kovoje tai priveda tik prie traumų. Iš kovinio sporto atstovų galite išgirsti tik vieną realų argumentą, kodėl kumštis pranašesnis už delną - tai atstumas, kurį galite pasiekti. Taip, smogdami delnu jus prarandate 5-10 cm (priklausomai nuo ūgio, delno ilgio), tačiau sporte gal tai ir gali kažką lemti, tikroje gatvės kovoje šis atstumas nieko nereiškia, nes čia distancija yra žymiai artimesnė ir dažnai nepavyksta smogti net tiesiant ranką delnu ir tenka naudoti arba smūgius sulenkta ranka (žinoma taip pat delnu) arba alkūnes. O jei kalbėti ne apie tiesų, bet apie smūgį iš šono, tai atliekant jį delnu pasiekiama dar didesnė distancija nei kumščiu, nes ranką galite laikyti daug labiau ištiestą.

alkune

Taigi, aptarėme kokius smūgius patartina naudoti realioje savigynoje. Žinoma, nebūtina savęs visiškai apriboti, savigyna ir yra tuo išskirtinė, kad čia jūs galite naudoti viską ką mokate ir kas jums patogu. Jei jūs ilgai sportuojat kovinį sportą ir labai tiksliai smūgiuojate, tada, esant tam tikrom aplinkybėm, galima panaudoti ir smūgius kumščiu. Kaip sakoma: kiekvienas šoka, kaip moka. Be to, gali būti situacijos, kai jūs laikote ar kontroliuojate priešininko galvą ir kumščiu smūgiuojate "trumpus" smūgius (be užsimojimo ir be didelės jėgos, tiesiog daužymas į veida siekiant traumuoti). Dar vienas kumščių naudojimo variantas galėtų būti gynyba žiemą, kada daugelis nešioja pirštines, o jei jos dar yra kažkiek pašiltintos tai dar geriau, nes tai minkština kontaktą ir mažina traumos galimybę. Tačiau, kad ir kokios būtų išimtys, vis tiek smogiant net ir su pirštine ar į atrodytų lengvą taikinį, visgi yra galimybė susitraumuoti, jei kontakto metu kumštis nebus tvirtai suspaustas ar bus netaisyklingoje padėtyje, todėl, net ir kovinio sporto atstovams, rekomenduojama realioje savigynoje naudoti delnus, o žmonėms, neturintiems nieko bendro su kovos menais ar koviniu sportu, t.y. nesitreniruojantiems kaip reikia smūgiuoti ir nepratusiems to daryti, smūgiai kumščiu turi būti išbraukti iš smūgių arsenalo. Pamirškite filmus ir sportą - realioje savigynoje svarbiausia saugumas ir kaip galima mažesnė traumų tikimybė, nes traumos gali atimti iš jūsų galimybę apsiginti.

Kai jau šiek tiek susipažinome su smūgių naudojimo realioje savigynoje teorija, sekantis žingsnis būtų konkrečių smūgių į tam tikras vietas aptarimas. Sužinosite, kokius smūgius patartina naudoti ginantis gatvėje, kurie smūgiai naudojami dažniausiai, kurie yra efektyviausi ir kaip juos atlikti geriausiai. Apie tai pamokėlėje Smūgiai rankomis.

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti