Dažniausia priežastis, kodėl žmonės sustingsta akistatoje su užpuoliku, yra pasekmių baimė, tiksliau baimė patirti sužalojimus (kartais ir baimė padaryti tuos sužalojimus kitam). Jei jūs tokią akimirką galvosite apie traumas, jei bijosite susižaloti, bijosite, atsakomųjų agresoriaus veiksmų, jei mastysite apie tai, ką baisaus jums gali padaryti, kas bus jei atsitiks tas ar anas, tada, žinoma, kova bus pralaimėta, kadangi tai visiškai ne tos mintys, kurių jums reikia ir jos formuoja netinkamą nusiteikimą. Taip, būtent jūsų nusiteikimas vaidina labai svarbų vaidmenį realioje savigynoje, kai jums tenka grumtis tikrame gyvenime, prieš tikrus užpuolikus. Jūsų būsena, kurią, neskaitant adrenalino antplūdžio ir baimės, jūs vis tiek turite kontroliuoti ir jūsų nusiteikimas turi būti koviniai. Jei užpuolimo metu jūs galvosite „koks užpuolikas didelis, koks jis baisus, jis mane tuoj užmuš!...“ tai jūs tikrai nieko nepadarysite, kadangi patys sau užtversite kelią teisingų tolimesnių veiksmų atlikimui. Jūsų mintys turi suktis aplink klausimą „Ką AŠ dabar darysiu, Kokių veiksmų dabar AŠ imsiuosi” ir jokiu būdu ne “Ką JIS (ar JIE) dabar darys”.

Jei jūs mintyse pasiduosite, sakysite sau “ai tegul mane primuša, suspardo, atima ką nori ar išprievartauja, kad tik paliktų gyva” tai jūs sau labai meluosite. Dažnai bijome pasipriešinti, smogti pirmi todėl, kad baisu supykdyti užpuoliką, “jei man nepavyks tada jis supyks ir mane tikrai užmuš”. Tačiau turiu liūdnų žinių, praėjo tie laikai, kai paspardydavo ir palikdavo, dabar pilnos gatvės atmatų, kuriems žmogaus gyvybė nieko nereiškia, jie masto nedaug, turi savo niekingą tikslą kažką atimti iš jūsų, išniekinti jus, ar paprasčiausiai nori prieš kažką pasirodyti ir be jokių skrupulų suvarys jums peilį ir gyvo jūsų tikriausiai nepaliks, net jei padarysite ko jis reikalauja. Geriausiu atveju jūs išsisuksite su įvairiomis traumomis, tiek fizinėmis (lūžę kaulai, sutrenktos smegenys, ko pasekoje net galite likti neįgaliais ir t.t.), tiek psichologinėmis (patyrus pažeminimą, po išprievartavimų ir t.t.). Taigi, jūsų planas atsigulti, atkentėti ir palauki kol viskas pasibaigs gali nepavykti. Todėl, jūs turite pasipriešinti, turite įeiti į teisinga būseną, teisingą nusiteikimą ir veikti. Čia noriu pastebėti, kad jei užpuolikas grasina ginklu (peiliu, pistoletu) ir tenori atimti piniginę, kurioje yra keli eurai, ar pasenusį telefoną, o jūs nesate "pasikaustęs" savigynoje, tai tikrai geriau šiuos daiktus atiduoti ir nevaidinti herojaus, nes jūsų gyvybė yra kur kas brangesnė. Tačiau, tokiu atveju reikia stebėti, ar užpuolikas pagriebs numestus daiktus ir spruks į šoną, ar, visgi, pradės kabinėtis ir dar kažko norėti. Tai gali būti ženklas, kad jums vis tiek teks gintis, nes agresorius taip lengvai jūsų nepaleis. Žodžiu, kiekvieną situaciją reikia įvertinti. Šiais laikais, dažniausiai, užpuolikai yra jauni asmenys, nesubrendę paaugliai, kurie per daug pasitiki savimi ir labai lengvai tikisi pasiimti viską ko nori. Čia ir reikalingas kovinis nusiteikimas. Norint juos sustabdyti ir sėkmingai apsiginti, jūs turite nugalėti baimę, parodyti, kad nebijote, kad sumindysite agresorių kaip vabalą. Vien šis nusiteikimas, jūsų žvilgsnis ir pasitikėjimas savimi, neretai išgazdina užpuoliką ir kova baigiasi net neprasidėjus.

Taigi, kas yra kovinis nusiteikimas? Visų pirmą jūs turite suprasti savo svarbą, vertinti save. Nekalbu apie egoizmą, nereikia manyti, kad jūs pats šauniausias pasaulyje ir t.t. Kalba eina apie supratimą, kokie jūs esate svarbūs ir reikalingi kitiems – vaikams, šeimai, tėvams, galiausiai, giminėms ar draugams. Jūs esate per daug svarbus, kad jus atimtų iš jų. “Aš privalau pasipriešinti, privalau išgyventi, privalau nugalėti!” Štai koks jūsų nusiteikimas turi būti. Jūs turite supykti, tai kovinis pyktis, kuris padeda pasiekti teisingą būseną ir pamiršti apie baimę, skausmą. „Kaip tu šūde drįsti kėsintis į mane, į mano gyvybę. Kas tau davė teisę trypti kitų gyvenimus. Tik prieik ir aš ištaškysiu tavo smegenis po visus kampus!” Toks nusiteikimas padeda kontroliuoti baimę ir adrenaliną, su tokiom mintim jūs galite drąsiai smogti, pamiršdami užpuoliko išvaizdą, pamiršdami susižalojimų baimę, apskritai, nemastydami apie visus "Taip" ir "Ne", apie galimas pasekmes ir t.t. Juk visi žinome, kai pykstame, tada nebijome, arba, tiksliau, apie baimes nemąstome, jas pamirštame. Tokioje būsenoje adrenalinas (priešingai nei pradžioje kėlęs paniką ir didinęs baimę bei blogą savijautą) tampa jūsų sąjungininku, padedančiu jums nejausti skausmo, leidžiantis jums pavirsti žvėrimi.

Galiausiai, kai jūs teisingai nusiteikęs, belieka sulaukti tinkamo momento ir veikti. Juk dažnas užpuolikas net nesitiki, kad jūs išdrįsite pasipriešinti ir to gali pilnai pakakti. Išdrįsę žengti pirmą žingsnį ir pasinaudoję netikėtumo faktoriumi, jūs galite užklupti agresorių nepasiruošusį, taip sugriaudami jo užpuolimo planą ir jį patį pastatydami į užpultojo poziciją. Juk kiekvienas agresorius turi savo sumanymą, planą kaip ir ką jis darys, ir jei jūs išsigąstate ir pasiduodate užpuoliko poveikiui, tada jis gali su jumis elgtis kaip tik nori. Tačiau, jei jūs pasipriešinate, taip sugriaudami jo planą, jūs užpuoliką pastatote į labai keblią situaciją, jis pasimeta ir nežino ką daryti toliau, štai čia ir atsiranda jūsų psichologinis pranašumas. Jūs įveikėte save ir priešininką. Realiame gyvenime sunkiausia žengti pirmą žingsnį, paleisti pirmą smūgi, jums iškyla labai daug abejonių, klausimų, tačiau jei jūs suvaldysite baimę ir sugebėsite teisingai nusiteikti, jūsų niekas nesustabdys - tai ir yra kovinio nusiteikimo esmė.

• Ankstesnis
• Tolesnis