Pavojaus supratimas ir įvertinimas yra labai svarbi realios savigynos dalis. Jūsų budrumas gali jums padėti išvengti pavojingų situacijų ir, žinoma, priešingai - jei jūs nesate budrūs, vadinasi jūs esate lengvas taikinys nusikaltėliams. Dažniausiai žmonės visiškai nepastebi kas dedasi aplinkui, jie būna paskendę mintyse apie darbą, asmenines problemas, užsiėmę kažko planavimu ir t.t. ir taip pastato save į pavojingą situaciją, nes šios "užsisvajojusios" būsenos metu jūs esate ypatingai pažeidžiamas. Jei jūs nepastebite aplink esančių žmonių ir jus supančių įvairių įvykių (pro šalį kažkas bėga, atvažiuoja dviratis, priekyje stoviniuoja keli vyrukai, šalia lėtai važiuoja automobilis) tai jūs turite labai mažai šansų apsiginti, jei iš tos aplinkos jus staiga kažkas užpultų. Dauguma nusikaltėlių ieško "suteiktų" galimybių užpuolimui, jei jūs pašalinsite tas galimybes, tai sumažinsite ir užpuolimų riziką. Stebėdami aplinką ir pastoviai ją analizuodami bei atitinkamai reaguodami į tai ką matote, jūs perimat situacijos ir tuo pačiu savo likimo kontrole į savo rankas.

Dabar pakalbėkime apie tai, kaip reiktų vertinti situacijas ir kaip jose elgtis. Kaip minėjau svarbiausia yra jūsų būsena, jūsų budrumas. Jūs pastoviai turite skanuoti aplinką ir ją vertinti. Priklausomai nuo to, ką matote, jūs turite persijungti į vieną ar kitą būsena, t.y. jei einate gatve - tiesiog dairotės, jei priekyje pamatote gaujelę įtartinų asmenų - tai ženklas pereiti į atsargumo būsena, reikia pasiruošti, kad jei kažkas nutiktų, jūsų neužkluptų nepasiruošusių ir t.t. Konkrečių būsenų ir pavojaus lygio apibūdinimui dažniausiai naudojama Jeff Cooper sukurta spalvų kodų sistema, kuri yra plačiai taikoma karo, policijos, apsaugos darbuotojų organizacijose. Šioje sistemoje yra išskirtos pagrindinės būsenos ir nusakoma ką reikia daryti kiekvienos būsenos metu, kad užtikrintumėte savo saugumą. Sistemoje yra keturi būsenos kodai - keturios spalvos, atitinkančios pavojaus lygį - tai balta, geltona, oranžinė, raudona.

BALTA - tai mažiausias atsargumo lygis, tai būsena, kada jūs esate visiškai atsipalaidavęs. Jūs jaučiatės visiškai saugūs (nors neaišku ar taip yra iš tiesų). Jūs visiškai nekreipiat dėmesio į aplinką, jums neįdomu kas darosi aplink jus, jums rūpi tik jūsų mintys. Žodžiu, tai užsisvajojusio žmogaus būsena, kai žmogus eina nuleidęs galva, nieko aplink nemato, o dar jei ir užsidėjęs ausines ir klauso muziką, tai nieko ir negirdi. Šioje BALTOJE būsenoje pavojus yra pastebimas tik tada, kai jau mažai ką galima padaryti siekiant apsiginti. Tai dažniausiai už nusikaltėlių akių užkliūnančios aukos, nes tokios būsenos žmogų užpulti yra lengviausia. Juk nusikaltėliai nenori būti pagauti ar sužaloti, todėl ir renkasi aukas, kurias apiplėšti ir įveikti yra lengviausia. Kaip supratote, BALTOS spalvos būsenos reikėtų vengti. Vienintelis tinkamas laikas, kada jūs galite visiškai išjungti budrumą ir pasinerti į savo mintis yra tada, kai jūs TIKRAI esate saugūs, galbūt namuose, kai visos durys užrakintos ir dar geriau, jei šalia kojos guli susiraitęs nemenkas šuo. Išeidami iš namų šią būsena palikite ir persijunkite į GELTONĄ.

GELTONA - tai atsargumas, budrumas. Šioje būsenoje jūs turėtumėte praleisti daugiausiai laiko. Čia jūs esate atsipalaidavęs, tačiau jūsų galva pakelta, akys atmerktos. Jūs nematote jokio konkretaus pavojaus šaltinio, tiesiog, eidami savo keliu, stebite aplinką, matote objektus, suvokiate jų keliamą riziką. Tokioje būsenoje esantį žmogų sunku netikėtai užpulti ar padaryti kažką negero. Tai nereiškia, kad jūs turite paranojiškai dairytis ir iš visų tikėtis puolimo. Ne, jūs tiesiog suvokiate galimus pavojus ir kažkiek esate tam pasiruošęs, tačiau elgiatės visiškai ramiai, natūraliai. Jei kažkas patraukia jūsų dėmesį, jūs tiesiog įvertinate tai ir atitinkamai reaguojate. Jei pavojaus nėra, paprasčiausiai praleidžiate tai daug nesvarstydami. Tačiau, jei pastebite kažką įtartino, matote, kad gali kilti grėsmė, pradedate jai ruoštis ir persijungiate į ORANŽINIO kodo būseną.

ORANŽINĖ - padidinto atsargumo būsena, kada jaučiama konkreti grėsmė. Esminis skirtumas tarp GELTONO ir ORANŽINIO kodo tas, kad dabar jūs jau jaučiate potencialų pavojų, matote grėsmės objektą. Kaip išsiaiškinti ar tai tikra grėsmė? Na, visų pirma, jei jau kažkoks asmuo (ar asmenys) patraukė jūsų dėmesį, tai turbūt jis kažkuo yra įtartinas, gal įtartinai elgiasi, gal kažkaip ne taip žiūri, stebi jus. Reikia atkreipti dėmesį į jo aprangą, veiksmus, judesius, kadangi kūno kalba labai daug ką pasako apie žmogų, apie jo tikslus. ORANŽINĖJE būsenoje jūs koncentruojatės ties konkrečia grėsme, tačiau reikia nepamiršti ir toliau stebėti aplinką, kadangi gali atsirasti ir daugiau grėsmių: gal įtartinas asmuo turi daugiau padėjėjų, o gal tas asmuo apskritai nekelia grėsmės, tik jums klaidingai pasirodė, tačiau pavojus tūno visai šalia, gal kitoje gatvės pusėje. Žodžiu, niekada nepraraskite budrumo. Stebėdami, vertindami ir suprasdami galimą grėsmę, jūs panaikinate netikėto užpuolimo tikimybę ir turite žymiai daugiau šansų apsiginti. Jei, galiausiai, paaiškėja, kad tai buvo netikras pavojus, tiesiog vėl persijungiate į GELTONĄ spalvą ir toliau keliaujate savo keliu. Jei visgi matote, kad grėsmė reali ir situacija gali būti pavojinga, tai mintyse turite pradėti dėliotis grubų planą, kas ir kaip gali būti, ką planuojate daryti, kokiu keliu pabėgti ir t.t. Bent minimalaus plano turėjimas jus sustiprina psichologiškai ir jūs labai smarkiai padidinate galimybes pakreipti konfliktą savo naudai. Kai grėsmę keliantis objektas visiškai priartėja prie jūsų ir pradeda konfliktą, jūs persijungiate į aukščiausią pavojaus lygi - RAUDONĄ kodą.

RAUDONA - aukštas pavojaus lygis - jūs pasiruošę kovoti! Galbūt kol kas jūs dar nesikaunate, bet psichologiškai jūs jau turite būti tam nusiteikęs ir laukti ženklo "PRADĖTI". Šis ženklas gali būti kažkoks agresoriaus puolimas, rankos kėlimas ar bandymas pasiekt ginklą ir t.t. Gavus ženklą PRADĖTI, turite iškarto atlikti veiksmus, kuriuos esate suplanavę ORANŽINĖS būsenos metu ir veikti turit nedelsdami nei sekundės (veiksmų planas gali keistis ar nepavykti taip kaip norėjosi, nes gyvenime pilnai nieko suplanuoti negali, bet patys puolimo principai išlieka tie patys). Būtent šis žaibiškas veikimas ir išankstinis grėsmės atpažinimas bei veiksmų plano turėjimas nulemia pergalę. Jei neturite išankstinio veiksmų plano, tai, agresoriui pradėjus puolimą, jūs vis dar galvosite ką daryti, kai tuo metu jau turėtumėte atlikti savo veiksmus. 

Jūsų pagrindinis priešas yra reakcijos laikas. Jei jūs neanalizuosite aplinkos ir nepastebėsite artėjančio pavojaus, tai agresorius jus įveiks net nespėjus jums susivokti situacijoje. Jei jūs būsite užklupti BALTOJE būsenoje, jums prireiks 5-6 sekundžių, kad susivokti kas čia vyksta ir pradėti veikti, o tiek laiko jūs paprasčiausiai neturite. Taigi, niekada nebūkite BALTOJE būsenoje, pastoviai stenkitės būti GELTONOJE zonoje, net ir tose vietose, kur, atrodo, turėtumėte būti saugūs. Jūs visada turite būti pasiruošę pereiti iš GELTONOS į ORANŽINĘ ir vėl atgal. Galite tai išbandyti gatvėje, atkreipdami dėmesį į įvairias situacijas ir pabandydami įsivaizduoti ką darytumėte įvykiams pakrypus viena ar kita linkme. Būdami ORANŽINĖJE būsenoje pagalvokite, kokius veiksmus galėtumėte atlikti - kaip smogti, kur bėgti, žodžiu, pabandykite sukurti kažkokių veiksmų planą, kad RAUDONOJE būsenoje nebereiktų nieko planuot ir beliktų tiesiog veikti. Išmokite natūraliai persijunginėti tarp būsenų, tai nežymus pasikeitimas, kurio net ir nepajusite, tai tiesiog tam tikras planas, kad suprastumėte, kaip, ką ir kada reikia daryti. Apie konkretesnį veiksmų planą pakalbėsime kitame straipsnyje "Savigynos planas", kur panagrinėsime, ką reiktų daryti tam tikrose konflikto fazėse. Pasistenkite, kad atsargumas ir budrumas taptų jūsų įpročiu, nes tai viena svarbiausių savigynos dalių. Tikiuosi jau persijungėte į GELTONĄ  :)

• Ankstesnis
• Tolesnis