Kaip gintis?
Įvairūs kovos stiliai pateikia daug skirtingų gynybos nuo
smūgių būdų, vieni jų labai sudėtingi, kas sėkmingą jų atlikimą realioje situacijoje labai apsunkina, kiti, dažniausiai, būna pritaikyti būtent toms kovos menų šakoms, kuriose jie naudojami, bet gatvėje nepadeda apsiginti net nuo standartinių atakų. Rasti universalią ir tuo pat metu paprastą, didelių sugebėjimų nereikalaujančią gynybą, kuri apsaugotų nuo įvairiausių smūgių kombinacijų, nėra lengva. Tad šį kartą paieškosime sprendimų, kaip gintis realiose situacijose, kad sugebėtumėte atremti dažniausiai pasitaikančius smūgius be ypatingai didelio pasirengimo.
Pradžioje noriu pabrėžti, kad kalbėsime apie paprastus gynybos būdus, kuriuos galėtų panaudoti bet kuris asmuo, neturintis jokio spec. pasirengimo. Ką tuo noriu pasakyti, ogi tai, kad sportinių kovos stilių atstovai, žinoma, naudoja savo blokus, kuriuos yra įpratę daryti savo kovose. Tarkim, bokso atstovas naudos savo gynybą, išėjimą į šoną ar pranėrimą, tačiau, kad pasiekti pakankamą lygį, kuris leistų naudoti tokį gynybos būdą eiliniam asmeniui, jam reiktų daug treniruočių, o realioje savigynoje mūsų tikslas parengti žmogų kaip galima greičiau, panaudojant tai, ką jis jau turi – motorinius veiksmus. Todėl savigynoje naudojama gynyba turi būt primityvi, paprasta ir greitai įsisavinama.
Taigi, nėra gynybos, kurios nenugalėtų įvairių smūgių kombinacijos, tačiau, kai kalbame apie gynybą gatvėje, tai, svarbiausia, turėt paprastą veiksmą, kuriuo būtų galima apsiginti nuo pagrindinio gatvėje sutinkamo smūgio – „kablio“ į galvą. Apie tai, kaip atrodo patys gynybos veiksmai matysite video medžiagoje, o ir šiaip apie tai jau kalbėjau pamokėlėse, tad šio patarimo esmė bus tiesiog dar karta žvilgtelėti į tam tikrus aspektus.
Pirmas gynybos „veiksmas“ yra suvokimas, kad jums gali būt 
atliktas smūgis, tada jūs jau būsite tam pasiruošę ir galėsite atlikti gynybos veiksmus. Pirmoje eilėje visada rekomenduoju pradėt nuo elementaraus nėrimo į priekį atstačius rankas (suformuojant trikampį), tokiu būdu jūs efektyviai sumažinat distanciją, taip trukdydami priešininkui atlikti smarkius smūgius. Kuo tas nėrimas staigesnis, tuo greičiau jūs pateksite į „nepavojingą“ zoną, kurioje jau galėsite saugiau atlikti bet kuriuos savigynos veiksmus: artimus smūgius, draskymų sistemą, griovimą ant žemės ir t.t. (žodžiu tai, kas jums geriausiai gaunasi). Kai užpuolikas atlieka vienetinius smūgius (kas dažnai pasitaiko gatvėse tarp eilinių užpuolikų, kadangi veikiant stresui, visos sudėtingos kombinacijos prapuola), šios gynybos pilnai pakanka, tačiau, jei agresorius sugeba atlikti smūgių kombinaciją bei gerai juda, yra nemaža tikimybė, kad smūgiai jus gali pasiekti. Šiuo atveju gynybos esmė yra sumažinti praleistų smūgių padaromą žalą ir jei jūs nersite pakankamai smarkiai ir greitai šoksite į užpuoliką, tai tie keli praleisti smūgiai nebus nieko baisaus, lyginant su tuo, ką vėliau jam galėsite padaryti jūs.
Kitas galimas gynybos būdas yra aklina gynyba, kurią rekomenduoju atlikti tais atvejais, kai užpuolikas ateina su smūgių kruša, jei praleidote kelis smūgius ir normaliai nebesusiorientuojate, jei užpuolikas pradėjo veikti labai netikėtai ir iš artimos distancijos, kas trukdo jums atlikti anksčiau minėtą nėrimą ir t.t. Apie akliną gynybą taip pat jau esu kalbėjęs, ji gan paprasta (tiesiog rankos gaubia galvą), bet turi ir nemažai „skylių“, todėl dažniau naudojame šiek tiek patobulintą variantą – „šalmo“ gynybą. Kaip ji atrodo taip pat matysite video medžiagoje, tiesiog noriu užakcentuoti, kad naudojant akliną gynybą, jokiu būdu negalite stovėti vietoje ar trauktis, nes tada užpuolikui labai patogu atlikti smūgius. Jūsų tikslas turi būti agresyvus judėjimas pirmyn ir čia, kaip ir prieš tai minėtos gynybos atveju, kuo greičiau jūs suartėsite su priešininku, tuo mažiau smarkių smūgių teks atlaikyti. Tad iškarto, tik suformavę „šalmą“, turite lysti į priekį kaip galite greičiau ir tada atlikti tolimesnius veiksmus.
Kurį gynybos varianta benaudotumėte, svarbiausia suartėti su priešininku. Šioje vietoje noriu užakcentuoti, kad tai atliekant jums nereikia matyti jo akių (nes žiūrint į priekį atidengiate svarbias vietas), jums pakanka pro apačią matyti jo korpusą, kad galėtumėt reaguoti, jei jis bandytų trauktis į šoną. Taip jūsų galva bus labiau apsaugotą ir praleisti smūgiai nepadarys didelės žalos. O realiame gyvenime, ypač veikiant stresui ir baimei, net ir šie primityvūs gynybos būdai dažnai atliekami nevisai teisingai, tad svarbiausia, net ir praleidus smūgius, vis tiek toliau eiti į priekį, nes jei suabejosite, sustosite ir pasiduosite, tai užpuolikas (ar užpuolikai) jus gali sutrypti mirtinai. Tad nepamirškite, kad turite eiti iki galo, nes kovojate už savo (o gal dar ir kitų) gyvybę.
